FEBRUARY CHALLENGE. Diena 14: Kas slypi už mano blog 'o pavadinimo?

Vasario iššūkis įpusėjo ir ritasi į antrąją pusę. Šį kartą noriu jums papasakoti apie tai, kodėl man tinklaraštis buvo pavadintas Gėlėtos kosmetinės vardu...

"Ne visada jums reikalingas planas. Kartais tiesiog reikia įkvėpti, pasitikėti ir leisti viskam vykti sava eiga ir žiūrėkite, kas nutiko jūsų gyvenime?"

Mandy Hale

Prieš pradėdama rašyti savo tinklaraštį, ilgai galvojau, kokį gi vardą norėčiau uždėti savo kūriniui ir savo erdvei? Vardo dėti nenorėjau, nes visų pirma net negalvojau, kad tinklaščio rašymas truks tiek ilgai, kad mano vardas imtų ką nors reikšti... Be to, mintis sukurti tinklaraštį atsirado staiga: iš pradžių galvojau, kad rašyti gali kiekvienas, ir net neįsivaizdavau, kiek laiko gali atimti toks hobi...

Nesinorėjo ir nieko pernelyg pompastiško, nes pradėdama žinojau, kad jei nepatiks, tikrai mesiu rašyti... Nesinorėjo sukurti iliuzijų tam, kas gali labai greitai baigtis...

Prieš pradėdama jau aiškiai žinojau, kad rašysiu tik lietuviškai, net jeigu tai reiškia, kad mano skaitytojų bus gerokai mažiau... Tiesiog rašymas gimtąja kalba yra visiškai kitoks: emocijų perteikimas kalba, kurią geriausiai žinai yra teisingas, tuo tarpu kita kalba perteiktas tas pats sakinys jau gali sukelti visiškai kitokias, kartais netgi prieštaringas mintis... O emocijas ir reakciją savo tinklaraščiu sukelti nori kiekviena jo autorė, tame tarpe iš aš.

Tad Gėlėta kosmetinė pavadinimas mano galvoje atsirado per kelias minutes ir, bandant atmesti, kaip galimai nepopuliarų pavadinimą, niekaip nepavyko dėl visai kitų priežasčių. O istorija yra tokia:



Ar kada nors kuo nors labai labai žavėjotės, kai buvote vaikai? Aš tikrai taip! Buvo viena, nepaprastai graži teta... nesupraskite manęs klaidingai, aš myliu ir be galo žaviuosi savo mama. Ji labai jaunatviška moteris, ir manau ji tiki, kad tokia išliko dėl to, kad visą gyvenimą nenaudojo absoliučiai jokios dekoratyvinės kosmetikos. Nesu mačiusi savo mamos paryškintomis lūpomis ar dažytomis akimis, nekalbu jau apie veido spalvos lyginimą ir kitas XXI a. kosmetikos gudrybes. Visgi, mano mama turi nepaprastai gražią veido odą ir atrodo labai natūraliai... Vieninteliai, kada nors jos turėti lūpų dažai (atrodo padovanoti), ilgai gulėjo jos kosmetiniame staliuke, ant kurio visad, kiek save prisimenu, puikavosi įvairiausių formų kvepalų buteliukai su dieviškais aromatais... Taigi, būtų tie lūpų dažai dar ilgai gulėję stalčiuje, kol aš, nesugalvojo, kad reikia pasidažyti... Taip prasidėjo mano kosmetikos istorija... tačiau šį kartą ne apie tai, ar ne?

Taigi, senai senai, buvo viena nepaprastai graži teta... Ir turėjo ji didžiulę, gėlių  raštais ir augaliniais motyvais puoštą gėlėtą kosmetinę, iš kurios, kas kartą apsilankiusi traukdavo įvairiausius turtus, ir vis pagrąžindavo veido odą, paryškindavo lūpų dažus, kurie vis likdavo ant balto porcelianinio puodelio su lenkta ąsele. Kartas nuo karto iš ten buvo ištraukiamas nedidelis, skaidraus stiklo buteliukas iš kurio papurškus po visą kambarį pasklisdavo nepaprastai saldus aromatas, nuo kurio imdavo niežėti patį nosies galiuką ir pasigirsdavo mano vaikiškas apčyyyyy! Tačiau aš niekada nenustodavau jos stebėti....

Jūs net neįsivaizduojate, kaip man knietėjo įslysti į tą didžiulę gėlėtą kosmetinę, tačiau gražioji teta nepaprastai puikiai ją saugodavo. Tik man priėjus ji ranka, tarsi nesąmoningai prisiliesdavo prie savo rankinės, o tada pirštų galiukai įslysdavo į rankinės vidų, ir apčiuopę gėlėtąją kosmetinę, ramiai grįždavo atgal moteriai ant kelių... Nors galbūt, šiandieną pagalvojus, taip tikriausiai atrodė tik man vienai...

Kartą, moterims išėjus apžiūrėti šviežiai pražydusių kraujo raudonumo spalvos rožių, rankinė liko pamiršta prie kėdės kojų, o joje, keistai viliojanti buvo ir gėlėta kosmetinė... Bene virpančiomis iš jaudulio rankomis (kad man pagaliau pasitaikė tokia nepaprasta proga) atitraukiau gėlėtosios užtrauktuką ir ten radau lobį... Įvairios pakuotės su nuostabiomis spalvomis, lūpų dažų cilindriniai buteliukai, man nesuprantami prietaisai, keli makiažo šepetėliai, skaidraus stiklo kvepalų buteliukai... Nuo viso to turto raibo mano akys... Gaila, bet tada geriau apžiūrėti nespėjau ir daugiau tokios progos paprasčiausiai nepasitaikė...

Tad vaikystėje labai stiprias emocijas sukėlusi ir nuolat audrinusi mano vaizduotę gėlėta kosmetinė tapo mano  tinklaraščio pavadinimu. Nes, gėlėta kosmetinė nuolat norsi jums kažką atskleisti, nors visada slepia dar kažką neatrasto ateičiai, nes čia slepiasi ne tik kosmetikos, kūno, veido priežiūros produktai, tačiau ir visas mano kvepalų pasaulis... Nes iš jos niekada nežinai, ką galima ištraukti...
Nežinote ne tik jūs... Nežinau, ką kovo mėnesį iš gėlėtos kosmetinės ištrauksiu ir aš....










Ačiū, kad skaitote,
Gėlėta kosmetinė